Rašytoja Liudmila Petkevičiūtė kviečia mažeikiškius į kalėdinę knygų mugę

2018-12-06

Kviečiame į rašytojos Liudmilos Petkevičiūtės valandėlę vaikams „Štai knygelės kaip uogelės - nori, kad nuskintum...“

Sveiki gyvi, mieli mažeikiškiai, Mažeikiams prijaučiantys ir gal prošal važiuosiantys!

GRUODŽIO 8 dieną šen visi kaip stati į KALĖDINĘ MAŽEIKIŲ KNYGŲ MUGĘ

Mažeikių viešojoje bibliotekoje, Laisvės g. 31.

MALONIAI KVIEČIAME VISUS!!!

Be kita ko, čia rasite PUIKIŲ DOVANŲ savo vaikui KALĖDOMS – nuostabiai DAILIŲ ir NAUDINGŲ „Lieparo“ leidyklos knygelių vaikams (išsamiau www.lieparas.lt).

Prašom platinti šią žinią tarp draugų, bičiulių, artimųjų – kad KNYGOS ŠVENTĖ būtų kuo smagesnė!

Rašytoja Liudmila Petkevičiūtė:

               „Esu tas Kodėlčius, kurį mano tėtukas, rašytojas Vytautas Petkevičius, aprašė savo knygoje „Kodėlčius“ (1974). Taigi visą gyvenimą gyvenu, kaip ir dera Kodėlčiui – mokausi, domiuosi, domiuosi ir mokausi...

                 Na, dar rašau knygas – kad jos kiek nors pataisytų tai, ką matau aplink pagadinta. Pavyzdžiui, padėtų nepamiršti mūsų žmonėms gražiosios, skambiosios nuostabiosios mūsų kalbos. Ir gerbti mūsų galvočius protėvius, kurie ją sukūrė ir mums paliko – kaip gražiausią dovaną. Sykiu su mūsų nuostabia žeme, jos gyvastim ir papročiais.

                 Daugelio mano darbų ištakos glūdi toje nepaprastoje aplinkybėje, kad mūsų kalba yra tiesioginė, kamieninė inodeuropiečių prokalbės tąsa, jos viršūnė. Visi žinome, kad viršūnei nudžiūvus medis žūsta. Taigi mūsų paskirtis – nenudžiūti, nenunykti, o išlikti ir išsaugoti savo kalbą, kad išliktų ir nenumirtų indoeuropiečių kultūra apskritai.

                 Mūsų kalbos didysis žodynas šiuo metu didžiausias pasulyje, tautosakos rinkiniai – irgi vieni iš didžiausių. O kalba nyksta, sūsta. Kodėl? – klausiau savęs nuo mažens. Atsakymas toptelėjo paprastas: vaikai nei žodynų, nei žinynų, nei tautosakos rinkinių NESKAITO!

                 Tad norint, kad jie kalbėtų gražia lietuvių kalba be teršalų ir svetimybių, kad nepamirštų daugybės kuo skambiausių ir išraiškingiausių žodžių, mūsų kalbos sąmojaus, daugžodystės ir iškalbos, reikia tuos kalbos perlus ir deimantus mažiesiems paduoti, pateikti laiku, kad jie juos gautų ir „suvirškintų“ vos pradėję kalbėti, nuo dviejų – penkerių metų. Na o paskui, žinoma, „maitinti“ juos kalbos skambumynais-gudrumynais ir vėliau.

                 Tai ir darau. Kiek pajėgiu, kiek leidžia išgalės. Mat savo knygas leidžiu pati. Valstybei mano mintys ir siekiai šiuo metu svetimi. Kaip ir daugelio šviesuolių bei išprusėlių mintys ir siekiai. Bet tiek to. Svarbu daryti tai, ką manai esant geriausia ir šiuo metu reikalinga.

                 Mano knygų galimas pasižiūrėti čia: www.lieparas.lt Ten rasite pažymėta, kad pirmoji knygų virtinės, skirtos lietuvių kalbai gaivinti, kregždė „Saulės spalvų poringės: RAUDONA“ įgijo ir tarptautinį pripažinimą“.

                 LIUDMILA PETKEVIČIŪTĖ

Paveiksliukas