Kai širdy išgirsim mūzos tylų gausmą, mūs rankos stebuklus atkartos

2018-05-16

Rankdarbių klubo „Rankos“ nariai parodos atidaryme

Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos salė pavasarį suspindo spalvų žaismu. Čia gegužės 11 d. atidaryta rankdarbių klubo „Rankos“ siuvinėjimo kryželiu darbų 12-oji paroda. Joje eksponuojami 39 įvairaus dydžio ir stiliaus kūriniai. Juos išsiuvinėjo šešiolika asmenų, tarp kurių ir du vyrai. Susirinkusieji žavėjosi įrėmintų siuvinių dygsniukų dailumu ir tematikos įvairove.

Anot psichologų, rankdarbiai teigiamai veikia žmogaus smegenis, padeda efektyviai kovoti su stresu, spinduliuoja gerą energiją. Renginio vedėjas Paulius Mylė pabrėžė, jog siuvinėjimas – tai atpalaidavimo terapija po intensyvaus darbo, savotiška meditacija. Jis taip pat pateikė įdomių faktų apie siuvinėjimą ir jo kilmę, rankdarbių klubą „Rankos“, kuris suburtas Mažeikių mieste 2006 m. gegužės 10 d. Vėliau paragino susirinkusius renginio dalyvius atsakyti į keletą klausimų. Kurie itin atidžiai klausėsi pasakojimo ir sugebėjo pateikti teisingus atsakymus, buvo apdovanoti siuvinėtojų paruoštais nedidukais paveiksliukais.

Parodos dalyvius stebino vienas išskirtinis darbas. Tai Lino Šimkaus išsiuvinėtas 90 cm pločio ir daugiau nei metro aukščio vaizdingas peizažas. Anot darbo autoriaus, prie jo teko dirbti daugiau nei dvejus metus, bet rezultatas džiugina. Renginyje maloniais prisiminimais bei įspūdžiais dalijosi klubo senbuvė Regina Labanauskienė ir vadovė Rita Laniauskienė. Dailės pedagogas, menininkas, Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas Aleksandras Novak džiaugėsi siuvinėtojų kruopštumu. Fotografė, poetė Gitana Jazdauskienė parodos darbus tapatino su nuotraukomis, kuriose užfiksuotos akimirkos, bet tarp jų pastebėjo didžiulį skirtumą – sukurti siuvinėtą šedevrą nepakanka kelių sekundžių, tam reikia skirti kelis mėnesius ar net ištisus metus. Jos parašyti ketureiliai tarsi išsakė rankdarbių klubo narių svajones bei mintis:

Kai siela išgers rausvo rytmečio aušrą,

O meilė rasos lašelius išbučiuos,

Kai mūzos išgirs širdy tylų gausmą,

Mūs rankos gamtos stebuklus atkartos.

 

Surinkime šviesą lyg žiedus į delnus,

Spalvas, laiko šnaresį, dainą laukų...

Pasėkime grožį lyg želmenį jauną,

Kad džiaugsmas sudygtų širdyse draugų.

 

Informacijos ir kraštotyros skyriaus

vyresnioji bibliografė Janina Dambrauskaitė

Paveiksliukas